Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja reikšmingi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. Tarp daugelio pakeitimų svarbus draudimų bendrovėms teikti finansinę pagalbą įsigyti akcijas liberalizavimas.

Šis liberalizavimas – svarbus žingsnis investicinėje aplinkoje, keičiantis dešimtmečius galiojusią doktriną, pagal kurią tokia pagalba buvo draudžiama. Draudimas bendrovėms teikti finansinę pagalbą įsigyti bendrovės akcijas grindžiamas kreditorių, smulkiųjų akcininkų apsauga ir poreikiu išsaugoti kapitalą, taip pat siekiu išvengti dirbtinio kapitalo formavimo. Tačiau nepaneigiant kreditorių, akcininkų interesų apsaugos ir kapitalo išsaugojimo svarbos, tokie draudimai šiuolaikinėje rinkoje stabdo verslo vystymąsi.

Bendrovių teisės direktyva valstybėms narėms suteikia teisę sudaryti bendrovėms galimybę, nepažeidžiant akcininkų ir bendrovės interesų, teikti finansinę pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims, įsigyjantiems tos bendrovės akcijų. Tačiau Lietuvoje ilgą laiką bendrovėms ši teisė nebuvo suteikta. Be to, ne paslaptis, kad nuolat ieškoma ir būdų tokių draudimų apėjimui. Tai pažymėta net ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte: valstybėse, kuriose taikomas finansinės pagalbos draudimas, bendrovių akcijų įsigijimų finansavimas atliekamas naudojant įvairias sandorių struktūras, kurios reikalauja daug laiko ir išlaidų.

Kodėl šis liberalizavimas svarbus?

Alternatyvaus finansavimo šaltinio atsiradimas.Toks lankstumas reiškia, kad atsiranda alternatyvus finansavimo šaltinis bendrovės akcijoms įsigyti – pati bendrovė. Tai aktualu ne tik potencialiems investuotojams, bet ir darbuotojams, aukščiausio lygio vadovams, kuriems sudaromos sąlygos įsigyti akcijas opciono teisėmis.

• Investicinio klimato pagerinimas.Įmonės galės pritraukti daugiau investuotojų, užtikrindamos finansavimo akcijoms įsigyti pačios bendrovės, kurios akcijos įsigyjamos turtu, laidavimais, garantijomis. Iki šiol tokių užtikrinimo priemonių teikimas buvo draudžiamas. Finansuotojams, skolinantiems lėšas akcijų įsigijimui, buvo draudžiama finansavimą užtikrinti bendrovės, kurios akcijos įsigyjamos, pateikiamais laidavimais, bendrovės turto hipoteka ar įkeitimu.

• Galimybės efektyviau spręsti akcininkų ginčus.Neretai susiklosto situacija, kai įmonėje kilus akcininkų ginčui, toks ginčas greitai išsispręstų, jei įmonėje liekantis akcininkas turėtų lėšų išpirkti kito akcininko akcijas. Galimybė iš pačios bendrovės gauti finansinę pagalbą akcijų įsigijimui tokiais atvejais padėtų greitai ir efektyviai išspręsti ginčą, taip užtikrinant verslo tęstinumą.

Kokie ribojimai bus taikomi?

Visgi liberalizavimas nėra absoliutus – įstatyme numatyti akcininkų, kreditorių interesus, bendrovės kapitalo apsaugą užtikrinantys reikalavimai:

• Finansinės pagalbos forma – finansinę pagalbą bendrovės gali teikti tik suteikdamos paskolas ar prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones.

• Finansinės pagalbos rezervas – bendrovėje sandorio įvykdymo laikotarpiui turės būti suformuotas atskiras finansinės pagalbos rezervas, kurio dydis privalės būti ne mažesnis už asmeniui numatomą teikti finansinę pagalbą.

• Akcininkų pritarimas – sprendimas dėl pagalbos turės būti priimamas akcininkų susirinkime kvalifikuota 2/3 visų balsų dauguma.

• Interesų konflikto ir piktnaudžiavimo ribojimas – siekiant išvengti stambiųjų akcininkų piktnaudžiavimo, įstatyme numatyta, kad akcininkas neturės teisės balsuoti priimant sprendimą dėl finansinės pagalbos teikimo, jei finansinė pagalba teikiama jam, jo artimam giminaičiui, sutuoktiniui ar sugyventiniui, sutuoktinio artimajam giminaičiui; o kai akcininkas – juridinis asmuo, akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei.

• Mokumo užtikrinimas – bendrovė privalės įrodyti, kad pagalba nepakenks jos finansiniam stabilumui.

• Nuosavo kapitalo užtikrinimas – dėl suteiktos finansinės pagalbos bendrovės nuosavas kapitalas negalės tapti mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo ir rezervų sumą, įvertinus bendrovės nuosavo kapitalo sumažėjimą, kuris atsirastų bendrovei įsigijus savų akcijų ar jų įgijus per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų.

• Teisių apsauga – pagalba neturės pažeisti kitų akcininkų ar kreditorių interesų, finansinės pagalbos sandoris turės būti sudaromas rinkos sąlygomis. Bendrovė turės įvertinti šalies, su kuria ketinama sudaryti finansinės pagalbos sandorį, finansinį pajėgumą įvykdyti sandorį per sutartą laikotarpį.

Ko tikėtis verslui įsigaliojus įstatymo pakeitimams? 

• Daugiau motyvacinių priemonių darbuotojams ir aukščiausio lygio vadovams. Bendrovė galės suteikti darbuotojams paskolas bendrovės akcijomis įsigyti. Darbuotojams – tai motyvacinė priemonė ir galimybė tapti akcininkais be galvos skausmo iš kur gauti reikiamų lėšų akcijų įsigijimui. Bendrovės tokiu būdu lengviau užsitikrins didesnį verslo vystymui svarbių darbuotojų lojalumą.

• Didesnis Lietuvos bendrovių konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, bendrovės taps patrauklesnės tarptautiniams investuotojams.

• Bendrovėms nereikės ieškoti būdų kaip apeiti finansinės pagalbos draudimo ribojimus, o tai sudarys sąlygas skaidriai ir greičiau pritraukti naujus investuotojus ar strateginius partnerius.

• Leidžiant naudotis finansine pagalba akcijų įsigijimui, atsiranda didesnis verslo finansavimo instrumentų pasirinkimas. Bankai galės suteikti finansavimą bendrovės akcijoms įsigyti, tokį finansavimą užtikrinant bendrovės pateikiamomis užtikrinimo priemonėmis (laidavimu, garantijomis, turto hipoteka ar įkeitimu).

• Akcininkams suteikiama papildoma priemonė spręsti akcininkų ginčus tuo atveju, kai sėkmingam ir efektyviam konflikto užbaigimui trūksta lėšų akcijų išpirkimui. Sudaroma galimybė ginčą išspręsti gaunant finansinę pagalbą iš bendrovės, taip užtikrinant verslo tęstinumą ir stabilumą.

 Parengė: Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė