1. Kada pirmą kartą „Belaviai“ buvo pritaikytos JAV ir ES sankcijos?

Pirmą kartą JAV ir ES sankcijas „Belaviai“ pritaikė 2021 m., po žmogaus teisių pažeidimų, kai „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstinai nukreiptas į Minską Baltarusijos institucijoms, imituojant padėto sprogmens pavojų, o iš tikrųjų – siekiant sulaikyti režimui oponuojantį žurnalistą. Sankcijos Baltarusijos oro vežėjams buvo išplėstos 2022 m. kovą, po Rusijos invazijos į Ukrainą.

2. Ką reiškia JAV sankcijų sušvelninimas?

JAV neatšaukė visų „Belaviai“ taikomų sankcijų, o tik leido JAV įmonėms tiekti orlaivių dalis ir jų priežiūros bei remonto paslaugas „Belaviai“ ir tik esamam jos lėktuvų parkui.

„Belavia“ dabar gali teisėtai įsigyti atsargines orlaivių dalis, gauti remonto ir techninę pagalbą bei prižiūrėti savo amerikietiškus orlaivius – tačiau licencija neleidžia įsigyti naujų orlaivių.

JAV tiekėjai taip pat privalo užtikrinti, kad dalys nebūtų perparduotos, perduotos ar eksportuotos į Rusiją ar kitoms sankcionuotoms organizacijoms ar asmenims. Klausimas lieka atviras, kaip JAV institucijos kontroliuos JAV tiekėjus, kad per „Belavia“ nebūtų apeinamos sankcijos Rusijai, kurios lieka galioti.

3. Kokios ES sankcijos vis dar taikomos Belaviai?

JAV sušvelninus sankcijas „Belavia“, ES sankcijos liko nepakitusios – tad ES veikiančioms bendrovėms (įskaitant Lietuvos) suvaržymai nepasikeitė.

Nuo 2021 m. ES griežtai apribojo Baltarusijos aviaciją, o po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. sankcijos buvo išplėstos. Šiuo metu galiojantys ES draudimai apima: 

• Draudimas skraidyti ES oro erdvėje: visoms Baltarusijos oro linijų bendrovėms, įskaitant „Belavia“, draudžiama skristi į, iš arba virš ES teritorijos.
• Draudimas ES įmonėms tiekti orlaivius ir jų dalis: ES draudžia parduoti orlaivius, jų dalis ir susijusią įrangą Baltarusijos oro linijoms.
• Nuomos ir priežiūros paslaugų apribojimai: ES įmonės negali nuomoti orlaivių „Belaviai“ ar teikti remonto, draudimo ar finansines paslaugas.
• „Belavia“ turtas, esantis ES, yra įšaldytas: ES bankai ir bendrovės negali atlikti pavedimų „Belaviai“, teikti paskolų ar perduoti jai bet kokio turto. 

Šios ES priemonės vis dar galioja nepaisant JAV sankcijų sušvelninimo, todėl „Belavia“ išlieka reikšmingai apribota ES oro erdvės ir bendradarbiavimo atžvilgiu.

4. Kaip JAV tiekėjai turi užtikrinti draudimą apeiti sankcijas ir kokios yra pažeidimo pasekmės?

JAV įmonės privalo laikytis griežtų naudojimo paskirties reikalavimų. Tai apima reikalavimą, kad „Belavia“ pasirašytų „galutinio naudotojo deklaraciją“ (angl. „end user statement“), patvirtinančią, jog tiekiamos dalys bus naudojamos tik jos orlaivių parkui ir nebus perduotos, pvz., Rusijai ar kitiems sankcionuotiems subjektams.

Tiekėjai taip pat turėtų įgyvendinti stebėsenos priemones ir taikyti sutartinius apribojimus, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems perpardavimams.

Jeigu dalys pateks į Rusiją, JAV tiekėjams gali būti pritaikytos civilinės ir baudžiamosios sankcijos, įskaitant baudas, eksporto teisių praradimą ir reputacinę žalą.

5. Kokios galimybės atsiveria Lietuvos verslams ir ką tai gali reikšti Belavia sąjungininkams?

Lietuvos įmonėms žaidimo taisyklės nesikeičia. ES apribojimai „Belaviai“ lieka galioti, todėl Lietuvos, kaip ir bet kurios kitos ES šalies bendrovės negali tiekti orlaivių ar dalių Baltarusijai.

Bet kokie Lietuvos bendrovių bandymai apeiti sankcijas, pvz. perparduoti dalis per JAV bendroves, iš anksto žinant ar susitarus, kad jos bus tiekamos „Belaviai“ – bus akivaizdus tarptautinių sankcijų pažeidimas, už kurį bendrovėms grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Verta priminti, kad pagal šių metų Lietuvos Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimus net ir neatsargus sankcijų pažeidimas bus baudžiamas, o baudžiamoji atsakomybė bus taikoma ir juridiniams asmenims bei jų vadovams. Tad Lietuvos verslai labai rizikuotų dalyvaudami ES sankcijų apėjimo schemose.

Taip pat Lietuvos verslai turi pareigą pagal ES reglamentą į sutartį su trečiosios šalies įmonėmis (pvz. JAV) įtaukti „No Russia“ ir „No Belorussia“ sąlygą, pagal kurią draudžiamas prekių perpardavimas į šias valstybes.

Aišku, praktikoje pasitaiko, kad verslo subjektai vengia pasirašinėti tokias sutartis, tad pagal ES gaires, tokiu atveju pakanka pardavėjo vienašališko pareiškimo, kad jis draudžia eksportuoti prekes į Baltarusiją / Rusiją (tačiau jis apribotas tam tikromis sąlygomis).

Galima tik hipotetiškai pasvarstyti, kas bus, jei „Belavia“ sutiks pasirašyti visus JAV tiekėjų reikalaujamus dokumentus, deklaracijas ir apribojimus, o paskui vis tiek dalis perparduos orlaivius į Rusiją ar Iraną.

Labai tikėtina, kad Rusijos ar Irano institucijos nebendradarbiaus su JAV eksporto kontrole ir neteiks jokių duomenų apie tokius sandorius, tad juos susekti bus ganėtinai sudėtinga.

Iki galo nežinome, koks buvo pasiektas politinis susitarimas, tačiau landa orlaivių tiekimui į nedraugiškas valstybes yra pradaryta.

Belieka tikėtis, kad didelio susidomėjimo sankcijų apėjimo schemomis vakarų įmonės nerodys, o JAV institucijos akylai stebės JAV įmonių sandorius su „Belavia“.

Apie sankcijų švelninimo poveikį skaitykite ir „Verslo žiniose“: Atšauktos JAV sankcijos „Belaviai“ atveria landą rusų bendrovėms, bet viskas priklauso nuo kontrolės