Rengiuosi balsuoti iš anksto referendume, nes savaitgalį išskrendame su kolektyvu darbostogų. Šios darsyk primena man, kad gyvename Lietuvoje geriau nei bet kada anksčiau, už ką esu dėkinga prie mūsų valstybės vairo stovėjusiems žmonėms. Dėl prezidento rinkimų gana aišku. Nors rinkimai ir blankoki, ypatingos intrigos ar grėsmių, tikriausiai, nėra. Tačiau tuo pat metu vykstantis pilietybės referendumas daugelį glumina ir reikalauja papildomo paaiškinimo.

Šio sekmadienio referendumo formuluotė skamba taip:

„Ar Jūs pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas?"

Balsavimo biuletenyje reikia pažymėti „Taip“ arba „Ne“.

Viešoje erdvėje kyla pasipiktinimas dėl tokios neaiškios formuluotės („ar valdžia žmones laiko kvailiais?“, „kaip konservatoriai antrą kartą sužlugdė pilietybės referendumą“, t.t.).

Ką gi iš tiesų keičiame? 

Norint suprasti Konstitucijos pakeitimo esmę, reikia pradėti nuo lyginamojo straipsnio varianto analizės. Jis atrodo taip:

Siūlomu Konstitucijos pakeitimu:

• panaikinamas griežtas draudimas, nustatantis, kad niekas negali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis;
• atveriamas kelias nustatyti Lietuvos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką konstituciniame įstatyme.

Savaime neįteisina dvigubos pilietybės

Svarbu akcentuoti:  šis Konstitucijos pakeitimas savaime dvigubos pilietybės neįteisina. Bet – jis sudaro galimybę tai padaryti kito lygio dokumentu – konstituciniu įstatymu. Konstitucijos 12 str. pakeitimas yra galimas tik referendumu ir tik jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Tuo tarpu konstitucinį įstatymą priima Seimas daugiau kaip pusės visų savo balsų dauguma, o pakeisti gali – kvalifikuota 3/5 Seimo narių balsų dauguma.

Tuo pačiu Seime šiuo metu yra registruotas konstitucinio pilietybės įstatymo projektas, kurio 7 str. nustato, kad Lietuvos piliečiai, įgiję ES, EEE, NATO ar EBPO šalių pilietybę, nepraranda Lietuvos pilietybės. O jei ji buvo panaikinta šiuo pagrindu (nes pagal Konstituciją dviguba pilietybė buvo negalima), galės ją atkurti.

Štai pagaliau prisikapstėme iki referendumo esmės!

Galėtume dėti tašką, bet kaip lakštingala negali nečiulbėti, taip teisininkas negali neturėti pastabų iš teisinės pusės.

Antras pilietybės referendumo dublis

Priminsiu, kad pilietybės referendumas rengiamas jau antrą kartą – pirmas nesėkmingas bandymas buvo 2019 m., taip pat vykęs drauge su prezidento rinkimais. Pilietybės klausimas yra apibrėžtas Konstitucijoje, o ją keisti galime tik referendumo būdu ir tik jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Svarbių Konstitucijos straipsnių pakeitimui reikalingų balsų kartelė sąmoningai iškelta aukštai, kad juos pakeisti būtų galima tik esant praktiškai visuotiniam visuomenės sutarimui. 

2019 metais pilietybės referendume siūlyta Konstitucijos 12 str. formuluotė skambėjo taip:

„Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.“

Tokiu būdu buvo siūloma jau pačioje Konstitucijoje įtvirtinti pagrindinę dvigubos pilietybės sąlygą – antros pilietybės įgijimą pagal euroatlantinės integracijos kriterijų; be to, formuluotė buvo aiški rinkėjui, įtvirtino pakeitimo idėją.

Universalumas nereiškia aiškumo

Iš teisinės technikos pusės ankstesnė formuluotė taip pat nėra nepriekaištinga, nes nėra universali, ir gal šiek tiek buitiškai sudėliota. Kuo aptakesnė formuluotė – tuo įstatymas universalesnis. Patogu, kai įstatyme nieko konkretaus nepasakai, o tik sukuri prielaidas reguliavimui. O įgyvendinimą ir taikymo kriterijus palieki žemesnės hierarchijos teisės aktams ir kompetentingai institucijai.

Tęstinumo dėlei, manau, kad 2024 m. pilietybės referendume galėjo likti 2019 metų formuluotė, nes dabar vėl visiems reikia iš naujo gilintis ir iš naujo piktintis. 

Visgi nesiveliant į teisėkūros vingrybes, man po dvidešimties metų teisinio darbo patirties norisi daugiau aiškumo. Kad pilietis ieškodamas valstybės institucijų svetainėse rastų esminius ir aiškius atsakymus į klausimus, kokios yra Lietuvos pilietybės įgijimo sąlygos. Kol kas susigaudyti eiliniam piliečiui sunku, ir net Chat GPT atsakymus davė  su išlyga, kad reikia kreiptis į atsakingas institucijas, nes teisinis reguliavimas gali keistis. 

Kokių turime baimių

Baiminamasi, kad sprendimas šiuo svarbiu klausimu iš referendumo (visuomenės) lygmens nuleidžiamas į Seimo lygmenį. Taip pat dėl to, kad pilietybę gaus valstybės priešai.i

Priėmus Konstitucijos 12 str. pakeitimą, Seimui atveriama platesnė diskrecija konstitucinio pilietybės įstatymo lygmenyje nustatyti pilietybės suteikimo ir atėmimo sąlygas. Kai kam gali kilti abejonė, ar tokio svarbaus klausimo atidavimas į trijų penktadalių Seimo narių rankas nėra per žema kartelė tokio lygio klausimui. Taigi, visuomenei kyla globalesnis – pasitikėjimo Seimu klausimas.

Bijančius, kad įteisinus dvigubą pilietybę, jos bus netyčia pridalinta šnipams ir valstybės priešams –  galima nuraminti: pagal siūlomo konstitucinio pilietybės įstatymo 26 str. 10 d. valstybei nelojaliems asmenims, turintiems Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybė galės būti atimta. 

„Jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.“

Netobulumų lieka

Dėl šios nuostatos atitikimo Konstitucijai yra pasisakęs LR Seimo teisės departamentas. Pati nuostata teisinga, bet lieka klausimas, kodėl pilietybė šiuo pagrindu gali būti atimta tik tiems, kas ją įgijo „išimties tvarka“?  

Sutinku, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus. Vis dėlto, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nesvarbu, kokiu pagrindu šie įgijo dvigubą pilietybę.

Galbūt ši nuostata dar bus tikslinama atsižvelgiant į teisininkų bendruomenės pasiūlymus, bet būtų buvę prasmingiau ją išdiskutavus ir patikslinus dar iki referendumo.

Galiausiai, norintiems nerti dar giliau, rekomenduoju paskaityti 33-jų punktų (!) LR Seimo teisės departamento išvadą dėl siūlomo naujo konstitucinio pilietybės įstatymo. Išvadoje yra nurodomi du rimti jo neatitikimai Konstitucijai ir dar apie 30 kito pobūdžio pastabų. Galima sakyti, kad čia tik Seimo teisininkų nuomonė. Bet juk atsvarai galima buvo pasiremti kitų autoritetingų teisininkų pozicija, universitetų profesūros, advokatūros? Trūksta platesnės teisininkų bendruomenės diskusijos, įžvalgų.

Apibendrinant: 

• nepaisant netobulos referendumo formuluotės, aš balsavau „UŽ“, nes visi mano pažįstami išeiviai myli Lietuvą, ir nematau priežasčių, kodėl reikėtų iš jų atimtį lietuvišką pasą ir juos atstumti. Man taip pat norisi tikėti, kad Seimas nepakiš kiaulės ir priims žadėtuosius pilietybės įstatymo pakeitimus, padedančius išsaugoti Lietuvos pilietybę mūsų piliečiams, įsikūrusiems Lietuvai draugiškose valstybėse. Aš tikiu, kad Lietuvos pilietinė visuomenė išrinks patikimą naują Seimą, kuris tęs dabartinį demokratiškai pagrindais sukurtos Lietuvos kursą;
• yra daug rizikos, kad referendumas vėl neperžengs rinkėjų balsų kartelės, nes kažkas nesuprato formuluotės; kažkas pabijos, kad pilietybė bus pridalinta šnipams ir priešams; kažkam neaktualu;  kažkam pavydu; kažkam buvo per mažai viešinimo ir diskusijos; o dar kažkam LR Seimo teisės departamento išvada sukėlė daugiau klausimų negu davė atsakymų.

Pilietybės referendumas yra netobulas, bet kam nepatinka – imkite ir padarykite geriau. 

Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė

advokatų profesinės bendrijos AVERUS vadovaujančioji partnerė, advokatė