Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą JAV pagal vadinamąją „Chapter 11“ procedūrą kelia svarbių teisinių klausimų: kodėl pasirinkta JAV jurisdikcija, ką tai reiškia kreditoriams ir orlaivių nuomotojams, ar numatytas 350 mln. eurų finansavimas užtikrins veiklos tęstinumą? Šiuos klausimus „Verslo žinioms“ komentavo advokatų kontoros AVERUS vadovaujančioji partnerė, aviacijos teisės ekspertė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Vienas svarbiausių JAV Bankroto kodekso 11 skyriuje („Chapter 11“) numatytos procedūros privalumų – automatinė apsauga nuo kreditorių reikalavimų vykdymo veiksmų. Bendrovei pateikus pareiškimą, įsigalioja laikinas tam tikrų išieškojimo veiksmų sustabdymas, suteikiantis laiko derėtis su kreditoriais ir ieškoti finansinių sprendimų.
JAV restruktūrizavimo procedūra gali būti prieinama ir užsienio bendrovei, turinčiai turto JAV. Pagal JAV teismų praktiką jurisdikcijai pagrįsti tam tikrais atvejais gali pakakti ir JAV teisiniams konsultantams pervesto avanso.
Lietuvoje ir Latvijoje restruktūrizavimo proceso pradėjimo mechanizmai skiriasi. Vien pareiškimo pateikimas teismui savaime nesuteikia tokios pat automatinės apsaugos nuo kreditorių veiksmų – gali tekti atskirai prašyti laikinųjų apsaugos priemonių ir pagrįsti verslo gyvybingumą. Tai ypač jautrus etapas, kai finansinių sunkumų patirianti įmonė lieka pažeidžiama.
Automatinė apsauga nuo kreditorių veiksmų nereiškia, kad oro bendrovė gali neribotą laiką naudotis išnuomotais orlaiviais nemokėdama nuomos.
JAV teisėje numatyti specialūs mechanizmai, leidžiantys orlaivių nuomotojams tam tikromis sąlygomis po 60 dienų siekti susigrąžinti orlaivius, jeigu skolininkas neįvykdo taikomų reikalavimų.
Pasak L. Čereškaitės-Kinčiuvienės, tai svarbus skirtumas vertinant kreditorių ir orlaivių savininkų interesų apsaugą skirtingose jurisdikcijose.
„airBaltic“ paskelbė apie 350 mln. eurų finansavimo paketą, skirtą bendrovės veiklai palaikyti restruktūrizavimo laikotarpiu. Tačiau teisininkė atkreipia dėmesį, kad finansavimo įsipareigojimas savaime nereiškia, jog visa suma iš karto tampa prieinama.
Finansavimo panaudojimas priklauso nuo nustatytų sąlygų įvykdymo ir reikalingų teismo sprendimų. Todėl vertinant restruktūrizavimo perspektyvas svarbu ne tik paskelbta suma, bet ir realus lėšų prieinamumas bei jų pakankamumas bendrovės veiklai užtikrinti.
Dar vienas svarbus klausimas – restruktūrizavimo proceso tarptautinis pripažinimas.
Tai, kad procesas vyksta JAV, savaime nereiškia, jog visi jo rezultatai bus automatiškai pripažįstami Latvijoje. Praktinis restruktūrizavimo įgyvendinimas priklausys ir nuo bendrovės buveinės valstybėje taikomų procedūrų bei kreditorių pozicijos.
L. Čereškaitės-Kinčiuvienės vertinimu, „Chapter 11“ suteikia „airBaltic“ daugiau laiko ir procesinio lankstumo, tačiau negarantuoja sėkmingo restruktūrizavimo. Lemiamą reikšmę turės tai, ar bendrovei pavyks užsitikrinti reikalingą finansavimą, susitarti su orlaivių nuomotojais ir suderinti JAV proceso rezultatus su Latvijoje taikomu teisiniu reguliavimu.
Daugiau – „Verslo žinių“ publikacijoje.
